Anot bendrosios praktikos gydytojos Ritos Keturakienės, gripu gali susirgti bet kuris asmuo. „Didesnė rizika susirgti gripu gresia vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiesiems cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių bei širdies ligomis, taip pat tiems, kuriems yra sutrikusi imuninė sistema, nėščioms moterims”, – tvirtino gydytoja.
Jos teigimu, gripo virusas yra labai mažas, todėl turi savybę įsiskverbti į beveik visus žmogaus organus. Sergant gripu, labai susilpnėja apsauginės žmogaus organizmo funkcijos, dėl to gali kilti rimtų komplikacijų. „Didžiausia rizika patirti gripo komplikacijas yra vaikams nuo 6 mėnesių iki 2 metų, o taip pat vyresniems nei 65 metų asmenims. Svarbu atminti tai, jog persirgus gripu, labai dažnai paūmėja įvairios lėtinės ligos“, – pasakojo R.Keturakienė.
„Viena baisiausių gripo komplikacijų, kuri paprastai ištinka gripo pandemijos metu, – virusinė pneumonija (plaučių uždegimas). Neretai ji baigiasi mirtimi“, – perspėjo R.Keturakienė.
Medikė išvardino dažniausiai pasitaikančias gripo komplikacijas. Tai virusinės arba bakterinės kilmės infekcijos, plaučių bei ausies uždegimai, sinusitas, tonzilitas (angina). Retos, bet nepaprastai pavojingos komplikacijos – širdies raumens, raumenų uždegimai, meningitas. „Esant sinusitui, ligonis skundžiasi nepakeliamu galvos skausmu. Ši gripo komplikacija gali sutrikdyti uoslę, dažnai, net visam gyvenimui. Meningitas gali pažeisti ne tik galvos, bet ir nugaros smegenų dangalus, pačias smegenis. Po šios komplikacijos žmogus gali net apkursti ar apakti, kai kuriems gali susilpnėti atmintis. Viena baisiausių gripo komplikacijų, kuri paprastai ištinka gripo pandemijos metu, – virusinė pneumonija (plaučių uždegimas). Neretai ji baigiasi mirtimi“, – perspėjo R.Keturakienė.
Zita Janušauskienė atkreipė dėmesį, jog prasidėjus gripo sezonui reikia kuo mažiau lankytis mieste, viešuose vietose, kur daug žmonių, rečiau važiuoti visuomeniniu transportu.
Susirgus gripu, būtina ypač saugotis ir gulėti lovoje, tada pavyks išvengti komplikacijų. „Namuose esant gripu užsikrėtusiam ligoniui, patartina jį izoliuoti nuo kitų šeimos narių, nuolat vėdinti kambarius, kad virusai kuo geriau ir greičiau pasišalintų iš patalpos. Svarbu stebėti ligonio temperatūros svyravimus, sergančiajam duoti kuo daugiau skysčių, nes karščiuojant organizmui jų stinga. Jei temperatūra kyla, reikėtų išgerti ją mažinančių vaistų“, – pasakojo vaistininkė. Anot Z.Janušauskienės, tiek gripo prevencijai, tiek po ligos nepaprastai svarbu organizmą pastiprinti vitaminais ir mineralais, valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių, pakankamai ilsėtis.
Bendrosios praktikos gydytoja R.Keturakienė paaiškino, kaip atskirti, kokios kilmės infekcija, kuria užsikrėtė organizmas – virusinės ar bakterinės. „Virusinės infekcijos požymiais laikomas sausas kosulys, sloga, skausmas gerklėje, raumenų skausmas, šaltkrėtis, tuo tarpu bakterinei infekcijai būdingas nuolatinis kosulys, nekrentanti aukšta kūno temperatūra, geltonai – žalios išskyros iš nosies.“ Žinant infekcijų simptomų skirtumus, lengviau parinkti tinkamą gydymą, paprasčiau išvengti komplikacijų.
