Mokslininkai, kurių tyrimo rezultatai buvo paskelbti mokslo žurnale „Archives of Internal Medicine“, nustatė, kad ryšys tarp per ilgo sėdėjimo ir trumpesnio gyvenimo išlieka netgi įvertinus, kiek žmonėms tenka vidutinio arba aktyvaus fizinio krūvio, atsižvelgus į jų svorį ir kitus sveikatos rodiklius.
Dėl šios priežasties galima manyti, kad pertraukos tarp sėdėjimo laikotarpių, per kurias užsiimama lengva fizine veikla, tokia kaip lėtas vaikščiojimas arba aktyvūs darbai, gali padaryti ilgalaikį teigiamą poveikį sveikatai, pridūrė tyrėjai.
Neįrodyta, kad žmonių gyvenimą trumpina pats sėdėjimas, pažymėjo mokslininkė, pridūrusi, kad gali būti kitų skirtumų tarp daug ir mažai sėdinčių žmonių, kurie nebuvo įvertinti per šį tyrimą.
„Siųsdami žmonėms žinią, kiek fizinės veiklos jiems reikia, taip pat turime kalbėti, kad jie turi mažinti valandų, kurias kasdien praleidžia sėdėdami“, – sakė šios studijos pagrindinė tyrėja Hidde van der Ploeg iš Sidnėjaus universiteto.
Ištyrusi daugiau nei 200 tūkst. suaugusiųjų (45 metų ir vyresnių), H.van der Ploeg ir jos bendradarbiai nustatė, kad žmonių, kurie pranešė sėdintys mažiausiai 11 valandų per parą, mirties tikimybė per tyrimo laikotarpį buvo 40 proc. didesnė negu tų, kurie per parą sėdėdavo mažiau nei keturias valandas.
Tačiau tai neįrodo, kad žmonių gyvenimą trumpina pats sėdėjimas, pažymėjo mokslininkė, pridūrusi, kad gali būti kitų skirtumų tarp daug ir mažai sėdinčių žmonių, kurie nebuvo įvertinti per šį tyrimą.
Mokslininkų grupė 2006-2008 metais apklausė apie 220 tūkst. žmonių iš Naujojo Pietų Velso. Tyrimo dalyviams buvo užduota klausimų apie jų bendrą sveikatos būklę ir persirgtas ligas, ar jie rūko, taip pat kiek laiko per dieną praleidžia judėdami ir sėdėdami.
Vėliau tyrėjų grupė stebėjo respondentus, naudodamiesi Australijos gyventojų mirčių registru, vidutiniškai beveik trejus metus. Per šį laikotarpį mirė 5 400 tūkst. (mažiau nei 3 proc.) tyrimo dalyvių.
Mokslininkai nustatė, kad su sėdėjusi susijusi papildoma rizika išlieka nepriklausomai nuo to, ar žmonių svoris normalus, ar didesnis; ar daug laiko jie praleidžia mankštindamiesi, taip pat ar esama išankstinių sveikatos sutrikimų.
H.van der Ploeg sakė, kad per ilgas sėdėjimas galimai veikia kraujagysles ir medžiagų apykaitą, didindamas riebalų kiekį kraujyje ir mažindamas „gerojo“ cholesterolio kiekį.
„Kai stovite arba vaikštote, kojų raumenys nuolat dirba, o tai padeda sumažinti gliukozės kiekį kraujyje ir pašalinti (dalį) kraujo riebalų iš kraujotakos, – aiškino tyrėja. – Jeigu sėdite, tai nevyksta, nes raumenys nėra aktyvūs.“
Šio tyrimo išvados atitinka padarytas kitose neseniai atliktose studijose, rodančiose, kad per ilgas sėdėjimas daro neigiamą poveikį sveikatai, sakė Kanadoje esančios Rytų Ontarijo vaikų ligoninėje dirbantis nutukimo ir aktyvumo tyrėjas Markas Tremblay.
„Sėdėjimas arba sėdėjimas pusiau gulomis, ypač priešai (televizoriaus) ekraną), kenkia jums, kad ir koks būtų jūsų amžius“, – sakė M.Tremblay, kuris šiame tyrime nedalyvavo.
Jis pridūrė, kad žmonėms nevertėtų guostis, kad jie kasdien kažkiek laiko skiria mankštai..
„30 minučių fizinio aktyvumo penkis kartus per savaitę neapdraudžia nuo chroniškų ligų“, – pastebėjo M.Tremblay.
Šis tyrėjas ir H.van der Ploeg sakė, kad netgi žmonės, kuriems dėl jų darbo tenka ilgai sėdėti prie stalo, turėtų įprasti daryti pertraukas – pavyzdžiui, kalbėtis telefonu arba dalyvauti susirinkimuose stovėdami.
„Pasirūpinkite, kad fakso aparatas būtų už keturių žingsnių nuo jūsų, o ne ranka pasiekiamas, – siūlo M.Tremblay. – Gerkite pakankamai vandens, kad šlapintumėtės keturis kartus per dieną. Atsistokite, pasirąžykite, šiek tiek pavaikščiokite, pasisveikinkite su draugu gretimame kabinete.“
