Oksfordo universiteto leidžiamame žurnale „Nikotino ir tabako tyrimai“ („Nicotine & Tobacco Research“) buvo publikuotas Konkordijos ir Monrealio universitetų atliktas tyrimas. Mokslininkai padarė išvadą, kad 9-11 metų vaikams, dažnai matantiems rūkančius savo tėvus, giminaičius, draugus ar kaimynus, gresia kur kas didesnė tikimybė pradėt rūkyti patiems.
„Jaunuoliai, kurie dažnai mato rūkančius žmones, gali patys perimti šį blogą įprotį, kadangi cigarečių jie nelaiko nesveikomis“, – tvirtina atlikto tyrimo autorius Simonas Racicotas.
„Mes išsiaiškinome, kad vaikai, kurie niekada nebandė rūkyti, bet gan anksti tapo pasyviais rūkaliais, buvo kur kas labiau linkę laikytis pozityvių įsitikinimų dėl šio žudančio įpročio. Tikėtina, jog jie pradės rūkyti paauglystėje“, – priduria jis.
Dviejų profesorių atlikti tyrimai rėmėsi anksčiau atlikta studija apie pasyvaus rūkymo žalą suaugusiesiems.
„Vaikai, dažnai būnantys rūkančiųjų aplinkoje, pasisavina kur kas didesnę nikotino dozę nei tiek pat laiko pasyviai rūkantys suaugusieji. Ankstyvi vaikams atlikti tyrimai parodė, kad pasyvus rūkymas smegenyse jiems gali sukelti priklausomybę nuo cigarečių dar net nepradėjus rūkyti“, – tvirtina Konkordijos universiteto psichologijos departamento profesorė Jenifer J. McGrath ir priduria, kad maždaug 60 proc. vaikų Šiaurės Amerikoje yra pasyvūs rūkaliai.
Tyrimo metu buvo apklausti 327 11-13 metų vaikai. Respondentų buvo klausiama apie jų rūkymo įpročius, kiek jų aplinkoje yra rūkančių žmonių ir apie situaciją, kai jie stebėjo rūkymą.
„Jaunuoliai, kuriuos supo daugiau rūkančiųjų, manė, kad rūkymas turi daug privalumų“, – tvirtina S. Racicotas.
Mokslininkai ginčijasi, kad rūkymo prevencijos dėmesys turėtų būti nukreiptas ne tik į suaugusius, bet ir į pasyviai rūkančius vaikus, užtikrinant, kad jie suprastų rūkymo keliamą riziką.
Atlikto tyrimo autoriai skatina rūkančius tėvus išeiti į lauką, kad jų vaikai nematytų, neužuostų ir nesuprastų, jog šie rūko.
