Geležis svarbus imunitetui, raumenų veiklai, būtinas normaliai centrinės nervų sistemos veiklai, įeina į kai kurių fermentų sudėtį.
Nors mūsų organizmas pats geba reguliuoti geležies pasisavinimą ir jo palaikymą organizme, tačiau intensyviai sportuojant organizame mažėje geležies kiekis.
Menstruacijų metu geležies prarandama ypač daug, priklausomai nuo kraujavimo intensyvumo, dažniausiai apie 30mg.
Įtakos geležies praradimui turi ir žarnyno susirgimai – skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų, polipų, emoroidinių mazgų, navikų.
Geležies trūkumas atsiranda dėl netinkamos mitybos. Dažniau geležies trūksta vegetarams. Moterų organizmas geležį pasisavina geriau nei vyrų.
Suaugusiems vyrams per parą rekomenduojama suvartoti 10 mg, moterims 15 mg geležies. Paauglystės, nėštumo bei maitinimo krūtimi laikotarpiu šio mineralo poreikis yra didesnis.
Geležies gauname su maistu: mėsa, paukštiena, žuvis, sezamai, lęšiai, pupelės, rugiai, austrės, lapinės daržovės, riešutai.
Geležies trūkumas organizme pasireiškia greitu nuovargiu, oro trūkumu, fizinio pajėgumo sumažėjimu, širdies permušimu, galvos skausmu, pakitusiu skonio pojūčiu, susilpnėjusiu organizmo atsparumu, infekcijoms, sumažėjusiu darbingumu ir gebėjimu mokytis. Ryškus geležies trūkumas sukelia anemiją. Priešingu atveju per didelis kiekis geležies organizme gali būti toksiškas: didina laisvųjų radikalų susidarymą organizme. Vartojant geležies preparatus dažnai pasireiškia pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas, rėmuo.