Tačiau kiek kartų teko stovėti prie žuvies ir jūros gėrybių šaldytuvo prekybos centre, bet nesiryžti įdėti ją į krepšį, nes neturėjote pakankamai žinių, kaip išsirinkti tinkamus? O kiek kartų rinkotės pusfabrikačius ar kepėte kiaušinienę, nes manėte, kad pagaminti žuvį – misija neįmanoma? Viskas gali pasikeisti perskaičius keletą naudingų patarimų.
Galvosūkiai prekybos centruose
Turint mintyje tai, kad termiškai neapdorota žuvis šviežia išlieka ne ilgiau, nei parą, renkantis šviežią prekybos centruose, svarbu žinoti jos požymius. Šviežia žuvis yra kieta, ne tiži. Tižumas rodo, kad žuvis ar jūros gėrybės nėra geros kokybės. Svarbu atkreipti dėmesį ir į spalvą, kuo žuvis šviesesnė – tuo ji šviežesnė. Žiaunos turi būti sodrios raudonos spalvos. Jei žuvis yra sena, žiaunų spalva bus panaši į išblukusias plytas.
Šviežia žuvis yra kieta, ne tiži. Tižumas rodo, kad žuvis ar jūros gėrybės nėra geros kokybės.
Apie žmogaus akis yra sakoma, jog jos yra sielos veidrodis. O štai žuvies akys yra jos šviežumo rodiklis. Akys gali išblukti, tapti pilkos. Žuvys su tokiomis akimis yra tinkamos valgymui. Tačiau apsiblaususios, pavandenijusios, turinčios išskyrų akys jums pasakys, kad jau buvo pastovėjusios bent porą dienų. Ne ką mažiau pasako ir kvapas. Tai yra pats svarbiausias dalykas. Jei kvapas įtartinas – nepirkite. Puikiai žinome – jis savotiškas, bet ne toks, nuo kurio pasidarytų bloga.
Ne ką mažiau klausimų kelia ir žuvies filė bei kepsniai. Juos reikėtų pirkti šviesiu, blizgiu, pusiau permatomu atrodančiu kūnu. Jei kūnas atrodo, kaip plastilinas, lipnus ar minkštas šis žuvies produktas yra pasenęs. Pirmasis puvimo požymis – pieniškas skystis esantis filė. Jei žuvų pardavėjas leidžia, paspauskite mėsą pirštu, taip sužinosite apie jos šviežumą. Įdubimas nuo jūsų paspaustos vietos turėtų išnykti, jei mėsa yra elastinga. Elastingumas yra šviežumo požymis. Jei jūrų pirštų atspaudai lieka – žuvis nėra tinkama ir reikia ieškoti toliau.
Šaldyta žuvis ir moliuskai privalo turėti kokybės patvirtinimo raštą. Ji turi būti gerai supakuota, kad išėmus iš pakuotės, ant kūno iškart neatsirastų dėmių. Žuvis turi būti sušalusi, be jokių atšilusių dalių. Gražios, švarios spalvos. Produktas turėtų būti gerai sušaldomas, bet be daugybės ledukų pakuotėje. O moliuskus bei geldeles (kaip ir šviežius) galima pirkti tik tuos, kurie nėra pažeisti ar įskilę.
Jei perkate gyvus krabus ar langustus – pasirinkite energingus, labiausiai judančius, kai juos paimate. Langustų uodegos turi būti tvirtai įsitaisiusios kūno apatinėje dalyje. Uodegas atlenkus, jos vėl turi grįžti į vietą. Krabų „kojų ir rankų“ žnyplės turi atšokti, jas ištiesinus. Jei langustai ir krabai, atidarius jų kiautus yra bene tušti – reiškia jie badavo. Taigi, telieka laukti naujos siuntos.
Renkantis krevetes, geriausia pirkti visą pakuotę ir sušaldytas. Visą – nes apvalkalas jas apsaugo, o jei jos būna ištrauktos ir padalintos dalimis, jos greitai praranda daug drėgmės. Užšaldytas – dėl to, kad normalioje temperatūroje jos greit supūva.
Išsirinkome, belieka pagaminti
Daugelis žmonių gamindami žuvį daro paprastą klaidą – ją tiesiog perkepa. Žuvis tampa sausa. Norint gerai iškepti žuvį didelių paslapčių nėra. Jei įmanoma, žuvies odos reikėtų nelupti – teisingai iškepus, oda gražiai apskrunda, tampa traški ir prideda skonio. Odą galima tiesiog negiliai įpjauti. Pirmiausia dėl to, kad tada žuvis geriau išlaiko formą. Įpjovimai taip pat leidžia prieskoniams ir kaitrai prasiskverbti į vidų, žuvis tolygiau ir greičiau iškepa.
Žuvies kepimui tinkamiausia yra tefloninė keptuvė, tuomet ji neprilimpa. Labai svarbu prieš kepant įkaitinti keptuvę, kad įdėtas žuvies gabalėlis lengvai čirškėtų. Keptuvei įkaitus žuvis dedama oda žemyn. Kepimo laikas priklauso nuo to, ant kokios ugnies kepama bei nuo žuvies gabalėlio dydžio. Kepant ploną filė gabalėlį užteks vos 1–2 minučių vienai pusei apkepti, o storam gali prireikti ir 5–7 minučių.
Kepti tinkamiausios yra žuvys, kurių mėsa labai sultinga (menkė, riebi silkė, sardinė, ungurys), gardinant dviem, trim prieskoniais – tuomet jie pašalina nepageidautinus kvapus ir sustiprina žuvies skonį. O žuviai gardinti labiausiai tinka juodieji ir baltieji pipirai, saldžioji paprika, bazilikai, kalendra, čiobreliai, petražolės, švelnūs prieskoninių žolių mišiniai, mišiniai su citrina.
Virimui tinkamesnė žuvis yra ta, kurių mėsa standesnė (šamas, keta, kuprė, tunas). Kad žuvis išlaikytų savo skonio savybes, ją geriausia virti sultinyje, gautame verdant maistines žuvies atliekas. Jeigu žuvis ruošiama su oda, ją prieš kepimą ar virimą reikėtų keliose vietose įpjauti, o prieš kepant ant iešmų ar grotelių žuvį reikėtų lengvai pamarinuoti.
Ar žinojote, kad?
♦ Austrių geldeles lengviau atidarysite, jei į geldelių tarpus įlašinsite citrinos sulčių.
♦ Jei norite, kad kepama žuvis apskrustų, prieš kepdami gerai nusausinkite ją servetėle.
♦ Kepta žuvis bus skanesnė, jei prieš kepant pamirkysite ją piene, po to apvoliosite miltuose ir kepsite stipriai įkaitintame aliejuje.
♦ Šviežią žuvį būtina pagaminti ir suvalgyti tą pačią dieną
♦ Sunkiai nuskutami žvynai lengviau nusiims, jei žuvį 25–30 sekundžių panardinsite į verdantį vandenį,
