Šviežia mėsa ir jos gaminiai yra vieni svarbiausių produktų žmogaus organizmui. Nors yra teigiančių, kad galima išgyventi ir visiškai nevalgant mėsos, sunku ginčytis, jog mėsoje gausu naudingų maisto medžiagų. Tokių kaip baltymai. Specialistai pripažįsta – gyvulinės kilmės baltymai žmogui yra naudingesni negu augalinės.
Mėsa naudinga ne tik dėl baltymų. Joje taip pat gausu amino rūgščių, cinko, vitamino B12, seleno, fosforo, niacino, vitamino B6, geležies. Svarbu ir tai, kad mėsoje esančias mineralines medžiagas žmogaus organizmas lengvai pasisavina.
Ką gyvūnas suėda, tą turime mėsoje
Tačiau tam, kad mėsoje būtų gausu išties vertingų medžiagų, svarbu ne tik tinkamai išsirinkti mėsą ir pagaminti iš jos kažką, bet ir auginti gyvulius. Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto Maisto produktų technologijos katedros docentė dr. Rimantė Vinauskienė pabrėžia – šėrimo būdas ir auginimo sąlygos yra itin svarbu, kad ant mūsų stalo atsidurianti mėsa būtų išties naudinga mūsų organizmui.
„Nuo to, kaip gyvulys buvo augintas, kiek jis sukaupė vienokių ar kitokių medžiagų, priklausys mėsos kokybė. Apie šėrimo būdą yra atlikta daug tyrimų, paskelbta mokslinių straipsnių. Gyvulys ar paukštis savo organizme gali prikaupti ir vitaminų, ir oksidacinių medžiagų, jeigu yra šeriamas ar lesinamas medžiagomis, turinčiomis fenolinių ar kitokių junginių“, – įsitikinusi docentė.
Specialistė priminė apie prieš kelerius metus Lietuvoje atsiradusius kiaušinius, kurie buvo praturtinti vitaminu E: „Niekas juk nepamirkė tų kiaušinių vitaminuose, tiesiog vištos buvo lesinamos pašarais su vitaminu E, kuris per vištos organizmą atkeliavo iki kiaušinio. Tad mėsos kokybė irgi priklausys nuo to, kaip gyvulys buvo augintas, kuo šertas.“
Gaminti namuose ar pirkti?
Maisto produktų technologijos katedros docentės teigimu, žmogui vertingi ir namuose, ir pramoniniu būdu pagaminti mėsos gaminiai, nors jie tikrai skirsis, kadangi niekas namuose neturi tokios įrangos ir techninių galimybių, kokias turi mėsos perdirbimo įmonės.
„Viskas priklauso, ką, iš ko ir kaip gaminsi, vienareikšmiškai lyginti mėsos ir jos gaminių negalima. Jeigu pats tik vandenyje virsi mėsą, bus viena, bet aš abejoju, ar skaniai ją suvalgysi. Juk ir šeimininkės namuose nori mėsą pamarinuoti, kad būtų minkštesnė, skanesnė, tad analogiški gamybos procesai ir perdirbimo įmonėse. Galbūt kai gamyba masinė, yra konkrečios receptūros, konkretūs priedai, visi siekia sultingesnio, išreikšto skonio produkto. Gaminių kokybė griežtai reglamentuojama, mūsų mėsos perdirbėjams gaminiams taikomas labai griežtas standartas“, – kalbėjo R.Vinauskienė.
Gaminių etiketėse, anot docentės, yra pateikiama visa informacija – kurios rūšies šie gaminiai, kiek juose riebalų ir kitų medžiagų. Tarkim, aukščiausios rūšies gaminiuose negali būti mėsos pakaitalų ir užpildų. „Visa tai pramonėje yra reglamentuota, o namų sąlygomis gali daryti, kaip nori, kaip kiekvienam skanu“, – pabrėžė R.Vinauskienė.
Geresnė kokybė – aukštesnė kaina
Aukščiausios kokybės gaminiai paprastai pasižymi ir aukštesne kaina. Juk gamindami patiekalą namuose, niekada neskaičiuojame savo darbo, tik – kiek kainavo produktai, o gamyboje visi kaštai atsispindi galutinėje produkto kainoje. Tačiau norint ir turint galimybių visada galima išsirinkti patinkančių gaminių. Tarkim, vengdami maisto priedų galite nors ir kasdien rinktis „Kentaurų“ kumpį, kurio kilogramas kainuoja per 60 Lt. „Tai gali, deja, nedidelė Lietuvos gyventojų dalis. Populiariausi mūsų visuomenėje, didžiausiais kiekiais parduodami yra antros rūšies gaminiai, kurie yra pigesni. Mūsų žmonės turi tokias finansines galimybes. Žinoma, turi būti niša ir tiems išskirtinės kokybės produktams, bet daug kas atsiremia į kainą“, – kalbėjo R.Vinauskienė.
Svarbiausia, kad produktas būtų saugus vartoti, nekenktų žmogaus sveikatai ir nekeltų rizikos. Tai Lietuvoje ir Europos Sąjungoje reglamentuoja daugybė norminių aktų, kaip jų laikomasi stebi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Anot R.Vinauskienės, kai kurie priedai maisto produktuose yra būtini, kadangi oksidantai, konservuojančios medžiagos pratęsia vartojimo trukmę. Be jų mėsos gaminiai sugestų greičiau, nei pasiektų vartotojus.
„Vartojimo trukmė yra saugos garantas. Vartojimo trukmė nustatoma taip: produktas sendinamas ir du trečdaliai to periodo, per kurį jis sugenda, nurodomas kaip tinkamumo vartoti trukmė. Kaip matome, dar paliekamas rezervas. Tarkim, jeigu vartojimo trukmė nurodoma 30 parų, gaminys turėtų nesugesti net 45 paras. Tiesa, neretai pasitaiko, kad vartojimo trukmė yra iki šios dienos, o nusiperki jau nelabai gerą produktą. Bet aš kalbu apie tai, kaip turėtų, tačiau realybėje būna įvairiai“, – teigė R.Vinauskienė.
Parengta bendradarbiaujant su „Biovela“.
