Tokias išvadas mokslininkai padarė, apžvelgę keliasdešimt vegetarizmo studijų ir biocheminių tyrimų, kurie atlikti per pastaruosius 30 metų.
Apžvalgą paskelbė Amerikos chemikų draugijos žurnalas „Journal of Agricultural and Food Chemistry“, praneša sciencedaily.com.
Pasak autorių, mėsą vartojantiems žmonėms kyla kur kas daugiau pavojų jų širdžiai ir kraujagyslėms nei vegetarams. Tačiau visiškai gyvūninės kilmės produktų atsisakantys veganai irgi patenka į rizikos zoną, kadangi jie su maistu negauna pakankamai geležies, cinko, vitamino B12 ir omega–3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių.
Su tinkamai parinktu vegetarišku maistu galima gauti pakankamai baltymų, tačiau vargu ar pakankamai riebalų arba polinesočiųjų riebalų. Todėl paprastai veganų kraujyje yra padaugėję kraujotakai reikšmingo homocisteino ir sumažėję didelio tankio („gerojo“) cholesterolio. Šie abu faktoriai svarbūs širdies ir kraujagyslių sveikatai.
Mokslininkai daro išvadą, jog turima rimtų mokslinių duomenų, kad vegetarai ir veganai su maistu privalo gauti daugiau omega–3 rūgščių ir vitamino B12, kad sušvelnintų sveikatai kylančius pavojus.
Pasak autorių, neminint maisto papildų, vegetarams tinkami omega–3 rūgščių šaltiniai yra riebiosios šaltųjų vandenų žuvys, graikiniai ir kitų rūšių riešutai, o vitamino B12 – jūros gėrybės, kiaušiniai, pienas.
