Saulė spinduliuoja infraraudonuosius ir ultravioletinius (UV) spindulius. Pastariesiems ir tenka didžiausia kaltė dėl neigiamo saulės poveikio žmogaus organizmui, pirmiausia – odai.
Apsauga nuo spindulių – įdegis
Vilniaus lazerinės dermatologijos centro gydytojas onkodermatologas dr. Viktoras Sidorovas pabrėžė, kad saulė gali teigiamai veikti žmogaus odą, tačiau peržengus ribą spinduliai pradeda kenkti.
Vitamino D gamyba – visiems geriausiai žinomas teigiamas saulės poveikis. Tačiau, pasak specialisto, šio vitamino gamybai organizme užtenka, kad žmogaus veidas ir plaštakos pabūtų saulėje 15 minučių per dieną. Saulė taip pat gali teigiamai veikti spuogus, tam tikrų ligų, pavyzdžiui, žvynelinės, eigą.
„Rūkančio žmogaus apsauginė organizmo reakcija nuo neigiamo cigarečių poveikio yra kosulys, o odos apsauginė reakcija nuo neigiamo saulės poveikio – įdegis. Taigi įdegis nėra grožio išraiška, o reakcija, kurios metu odos ląstelėse (melanocituose) gaminamas pigmentas melaninas, kuris suteikia tamsų atspalvį ir apsaugo odą“, – aiškino V.Sidorovas.
Saulės poveikis žmogaus organizmui yra kaupiamasis. Tai reiškia, kad per visą gyvenimą gautas saulės kiekis sumuojasi. Iki 22–25 metų sukauptas kiekis tolimesniame gyvenime gali būti rizikos veiksniu odos ligoms.
Lietuvoje 70 proc. populiacijos turi I arba II odos tipą. Tai reiškia, kad tokie žmonės yra labai jautrūs saulės poveikiui. Jiems būdinga šviesi oda, mėlynos akys, šviesūs plaukai.
Trys taisyklės
V.Sidorovas akcentuoja, jog būnant saulėje reikėtų laikytis tam tikrų taisyklių. Jos – tik trys.
Pirmoji – saulėje būti tik tam tikru paros metu. Kaip žinoti, kada saulė pati pavojingiausia? Jei jūsų šešėlis yra trumpesnis už jūsų kūną, tuo metu geriau nesideginti.
Antra gydytojo taisyklė – tinkama apranga. Gydytojas rekomenduoja geriau rinktis tamsesnius drabužius, nes šviesios spalvos praleidžia UV spindulius. Pavyzdžiui, šviesios palaidinės apsauginis faktorius (SF), vertinant pagal kremų apsaugos kriterijus, yra tik apie 8 SF.
Trečia taisyklė – būnant saulėje naudoti tinkamus apsauginius kremus. Kremai būna dviejų rūšių: turintys cheminius arba fizinius filtrus. Gydytojas patarė rinktis fizinius filtrus turinčius kremus, kurie veikia veidrodžio principu, neįsigeria į odą ir nesukelia neigiamo biologinio poveikio organizmui. Saulės spinduliais džiaugiantis Lietuvoje, gydytojas patarė naudoti kremus, kurių etiketėje prie raidžių SF yra skaičius 25. Pasak specialisto, tokios apsaugos visiškai pakanka, jei žmogus neserga odos ligomis, nevartoja jautrumą saulei didinančių vaistų.
Patartina kremu nuo saulės teptis kas 2 valandas. Gydytojas pabrėžė, kad reikia tepti visą kūną. Jei kremas naudojamas taisyklingai, ryškaus įdegio turėtų nebūti.
Sukelia sunkias ligas
Saulė gali tapti įvairių odos ligų kaltininke. Jos poveikis paskatina apgamų formavimąsi, kai vienoje vietoje susitelkia keletas melanocitų. Viršutinis odos sluoksnis yra vadinamas epiteliu, o odos piktybiniai navikai yra skirstomi į epitelinės ir neepitelinės kilmės. Saulė gali sukelti pikčiausią odos vėžį – melanomą. Tai neepitelinės kilmės susirgimas. Jaunų, 20–25 metų, moterų dažniausias susirgimas yra piktybinė odos melanoma.
Epitelinės kilmės susirgimams saulė turi ypač daug įtakos. Po 50-ųjų gyvenimo metų epitelinių vėžinių susirgimų skaičius labai išauga. Dažniausios šių ligų pasireiškimo vietos – veidas ir kaklas. Tai sritys, kurios labiausiai susijusios su kaupiamuoju saulės poveikiu. V.Sidorovas patarė, kad jei odoje atsirado pakitimų ir jie neišnyko per du mėnesius, būtų gerai pasikonsultuoti su gydytoju. Bet šalinti apgamus ir kitus odos darinius reikėtų tik tada, kai tai yra būtina.
Kenčia ne tik oda, bet ir akys
Gaudant saulės spindulius gali nukentėti ir mūsų akys. Akių lazerinės chirurgijos centro gydytoja oftalmologė Daina Šatienė įspėjo, kad dažniausiai tai pastebima per vėlai.
Kaip geriausią apsaugos priemonę gydytoja rekomendavo akinius nuo saulės. Juos perkant būtina pasitarti su specialistu ir įsitikinti, kad akiniai yra su filtrais, kurie neleidžia spinduliams patekti į akis
Vaikai – viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių, kuriai saulės poveikis gali padaryti daugiau žalos nei kitiems. Vaikų akies terpės yra skaidresnės, spinduliai lengviau praeina pro apsauginius sluoksnius. Specialistė akcentavo, kad mūsų visuomenėje nėra tradicijos saugoti vaikų akis, nors tai yra būtina. Jei vaikas nenešioja akinių nuo saulės, gydytoja patarė bent jau užmaukšlinti ant galvos kepuraitę su snapeliu.
Saulės poveikį akims anksti nustatyti yra sunku – kitaip nei odos pažeidimai, pasikeitimų ilgą laiką gali nesijausti. Tačiau po ilgo buvimo saulėje be apsaugos priemonių, gali pasireikšti ašarojimas, akys gali parausti, padidėja jautrumas šviesai.
Gydytoja oftalmologė įspėjo, kad akių pažeidimai vystosi palaipsniui, nepastebimai ir gali būti negrįžtami. Vykstant pakitimams nyksta pigmentas geltonojoje dėmėje ir tai gali sukelti geltonosios dėmės degeneraciją.
