Įmonės atstovė pasakoja, kad lietuviai labiausiai vertina kiaulienos dešras, o mėgstamiausi jų prieskoniai – juodieji bei kvapieji pipirai. Be jų, tradicinės dešros skaninamos ir česnakais, kalendromis, o siekiant įvairovės dedama ir džiovintų baravykų, kadagio uogų, netgi pilama romo.
J. Maslinikovienė akcentuoja, kad lietuviai dešros neįsivaizduoja be dar vieno ingrediento – lašinukų. „Vienose jie smulkesni, ne taip matomi, kitose – stambesni, kaip skilandyje. Tačiau tiek vienu, tiek kitu atveju lašinukų dešrose nevengiame“, – tikina vyriausioji technologė.
Vytinta ar rūkyta – į šį klausimą vieningo atsakymo nėra, mat tarp lietuvių populiarūs abu dešros ruošimo būdai. Tiesa, vytinta dešra dažniausiai brangesnė dėl sudėtingesnio gamybos proceso: džiūdamos dešros netenka daug svorio, o ir vytinti jas reikia laiko.
Anot J. Maslinikovienės, dešrų gamybos procese eksperimentuota ne kartą, tačiau apsistota ties asortimentu, pateisinusiu savo kokybę, skonį ir išvaizdą. „Pavyzdžiui, norėdami greičiau subrandinti dešras, naudojome atitinkamus priedus, greitinančius šį procesą. Dėl jų gaminiai įgydavo rūgštoką skonį, kuris, matyt, pirkėjui pasirodė nepriimtinas. Taigi tokias dešras nustojome gaminti“, – patirtimi dalijosi „Mažeikių mėsinės“ atstovė.
Dabar, pasak vyriausiosios technologės, patirtis ir tautiečių skonio pažinimas leidžia gana greitai sukurti naujus dešrų receptus, kurie priimtini lietuvių skoniui ir piniginei, tinka jiems ir savo kaina, ir kokybe.
