Nuostabiosios pupelės
Viena iš pačių populiariausių Valentino dienos dovanų – tai šokoladas. Šis pasirinkimas tikrai neatsitiktinis, nes šokolado sudėtyje yra tų pačių medžiagų, kurias gamina įsimylėjusio žmogaus organizmas. Ne veltui šokoladas laikomas vienu iš pačių stipriausių afrodiziakų, t.y. produktu, sustiprinančiu meilės trauką.
Jo istorija siekia daugiau nei tris tūkstantmečius. Kakavos pupeles žinojo Amerikos indėnų gentys, gyvenusios tūkstantį metų iki mūsų eros. Bėgant amžiams pasikeitė nemažai indėnų kultūrų, tačiau visada išliko pagarbus ir šiek tiek pakylėtas senųjų Amerikos gyventojų požiūris į kakavos pupeles — pagrindinę šokolado žaliavą. Šias pupeles majų ir actekų gentys vartojo kaip vaistą bei kaip piniginį vienetą.
Kakavos pupelėms išauginti buvo reikalinga didelė kantrybė ir net pasiaukojimas. Nikaragvos indėnai garbindami mėnulio dievą keturias naktis šviečiant mėnuliui sodindavo kakavos medžių sėklas, įrodydami savo kantrybę ir pasiryžimą sulaukti gero derliaus. Meksikos indėnai garbindavo maisto ir vandens deives, kurios abi buvo kakavos globėjos. Majų gentys tikėjo kakavos dievu ir gėrė šokoladą kaip šventą ritualinį gėrimą. Anų laikų šokoladas labai skyrėsi nuo dabartinio. Tai buvo aitrus putojantis gėrimas, ruošiamas su aštriais prieskoniais ir žolelėmis. Išvertus iš Meksikos indėnų kalbos „šokoladas“ arba „čokoatlis“ reiškia „kartus vanduo“ arba „vanduo ir puta“. Majai neturėjo cukraus, tačiau jiems netrūko čili pipirų — tad jų gaminamas šokoladas buvo kartus ir aitrus. Actekai vadino kakavos pupeles dievų maistu ir tikėjo, kad jos suteikia dvasinį praregėjimą. Kartų šokoladinį skystį indėnai vartojo kaip afrodiziaką ir dopingą vienoje stiklinėje.
Gėrimas stipriems vyrams
Būtent tokio šokolado paragavo ir pirmasis europietis Kristoforas Kolumbas. Jis į Europą atvežė ir pirmąsias kakavos pupeles. Tačiau dar visą šimtmetį apie šokoladą Europą nežinojo nieko, kadangi Kolumbas pamiršo atvežti garsiojo gėrimo receptą. Iš tiesų šokoladą deramai įvertino ir į Europą atvežė garsusis konkistadoras Kortesas. Jo dėka šokoladas įsitvirtino karaliaus rūmuose, o vėliau jį pradėjo gerti visi didikai. Tiesa, paprasti mirtingieji paragauti šokolado negalėjo, nes jis buvo tiks brangus, jog už šimtą kakavos pupelių galima buvo nusipirkti gerą vergą.
Net iki XVII amžiaus ir vėliau šokoladas buvo vartojamas, kaip gėrimas, paskanintas pipirais. Tai buvo stiprus gėrimas stipriems vyrams. Dar XVIII amžiaus pabaigoje kai kur į šokoladą buvo pilama alaus ar vyno. Nors tuomet jau buvo populiarus būdas gerti jį su pienu. Sakoma, kad paragavę majų šokolado ispanai nusprendė, kad trintas kakavos pupeles galima sumaišyti ne tik su čili pipirais, bet ir su cukrumi bei cinamonu. Taip atsirado saldusis šokoladas.
Na, o šv. Valentino dieną dovanodami savo išrinktiesiems šokoladą ir norėdami suteikti kuo daugiau gerų emocijų, patarimo turėtume klausti ne chemikų, o astrologų.
XIX amžiuje šokolado gamyba patyrė tikrą perversmą. 1828 metais buvo išrastas ir užpatentuotas hidraulinis presas, kuriuo iš kakavos pupelių buvo spaudžiamas aliejus, kuria tapo kietojo šokolado pagrindu. O 1879 metais šveicaras Danielius Peteris pirmą kartą pagamino ir ėmė prekiauti kietu pienišku šokoladu. Tuo pat metu Rudolfas Lindtas Bernė sukūrė originalų įtaisą ir pradėjo gaminti burnoje tirpstantį šokoladą. Jis turėjo tokį pasisekimą, kad po dvidešimties metų Ciūricho konditeris už šį atradimą nepagailėjo 1,5 milijono frankų. Beje, už tokią sumą galima buvo nusipirkti 435 kg aukso!
Svarbiausia – pats procesas
Statistikai teigia, kad neverta nė abejoti, kokią dovaną pasirinks didžioji dalis įsimylėjėlių: penki iš dešimties dovanoja šokoladą arba puošnią šokoladinių saldainių dėžutę. Tačiau retą meilės objektą nuviltų tokia dovana, nes šokoladas sukelia vien teigiamas emocijas. Kaip teigia dietologai, tai visai natūralu. Šokolade gausu cukraus, t.y. angliavandenio, organizme gaminančio „optimizmo stimuliatorių“ seratoniną. Taip pat šokolade yra riebalų, sukeliančių pasitenkinimo jausmą, nes patenkina kalorijų poreikį.
Tačiau didžiausią efektą vis dėlto daro pats šokoladas ir malonumas jį valgyti. Pensilvanijos universitete netgi buvo atliktas eksperimentas, siekiantis įrodyti, kaip šokoladas gerina nuotaiką. Studentų grupėms buvo pasiūlyta pieniško šokolado, baltojo šokolado, kuriame nebuvo kakavos, ir šokolade esančių cheminių medžiagų tablečių. Kaip ir reikėjo tikėtis, tabletės nesukėlė jokio džiaugsmo, skirtingai nei pieniškas ir baltasis šokoladas. Tad cheminis poveikis, ko gero, yra tik papildomas efektas. Esmė — šokolado valgymo procesas, nuostabus skonis ir aromatas.
Šokoladas ir žvaigždės
Na, o šv. Valentino dieną dovanodami savo išrinktiesiems šokoladą ir norėdami suteikti kuo daugiau gerų emocijų, patarimo turėtume klausti ne chemikų, o astrologų. Juk kiekviename juoke yra dalis teisybės...
Avinas suvalgys visus šokoladukus vienu prisėdimu.
Jautis, turėdamas, pavyzdžiui, dvi dėžutes saldainių asorti, ilgai jose rausis ir jums paliks tik saldainius su vaisiniu įdaru.
Dvyniai būtinai perlauš kiekvieną šokoladuką, niekaip negalėdami apsispręsti, ko jie nori...
Vėžys šokolado valgymo malonumą ištęs iki begalybės — net mažytės dėžutės jam užteks kone mėnesiui.
Liūtas gavęs dovaną pasiims ją visą ir pasidalins su jumis tik tada, kai jausis visiškas saldainių dėžutės šeimininkas.
Svarstyklės, tikėtina, iškart supjaustys šokoladą mažais „vieno kąsnio“ gabaliukais.
Mergelė turbūt išsirinks dovanoti dvi dėžutes ar plyteles šokolado — vieną sau, kitą jums.
Skorpionas gali neatsispirti pagundai pažaisti su šokoladu erotinių žaidimų, pavyzdžiui, išteplioti partnerį šokoladu.
Šaulys dažniausiai pageidauja tik užsieninio šokolado.
Ožiaragis labiausiai vertina triufelius.
Vandenis nesižavi — jam geriau batonėlis su dribsniais ar razinomis.
Žuvys išdalins šokoladą visiems draugams bei pažįstamiems, pamiršę pasilikti sau bent paragauti.
Ar pažinote save? O gal savo mylimąjį? Saldžios jums šventės!
